User
Write something
Trys žodžiai, apibūdinantys mano pastarųjų dvejų metų kelionę.
PROGRESAS. AUGIMAS. TIKSLAI. Trys žodžiai, apibūdinantys mano pastarųjų dvejų metų kelionę. Ilgą laiką ilgejausi „senosios savęs“ – tos, kuri buvau iki vaikų. Drąsios, laukinės, tos, kuri niekada nesitaikstė su vidutiniškumu…Ir tik dabar supratau – naujoji aš, po vaikų, yra dar drąsesnė ir ambicingesnė. Ji tiesiog kantriai laukė, kol aš ją pastebėsiu. Kol priimsiu. Kol pamilsiu. Kol pradėsiu ją kalbinti su pasitikėjimu ir pagyromis, o ne menkinti abejonėmis, kalte ar gėda. Motinystės amerikietiškuose kalneliuose vieną minutę atsidurdavau ant virtuvės grindų, su ašaromis, srūvančiomis lyg Niagaros kriokliai…O kitą – širdis tiesiog perpildyta dieviško dėkingumo ir meilės jausmų, apie kurių egzistavimą savyje net nenutuokiau. Tokioje kelionėje nepaprastai padeda tikslai – skirtingose gyvenimo srityse.Santykių stiprinimas, kūnas ir sveikata, karjera, emocijos ir prasmė – visa tai mane įžemino ir suteikė kryptį. Padėjo išlipti iš gilių, tamsių duobių ir turėti, į ką žiūrėti ateityje. „Tie, kurie pakyla, pakyla ne todėl, kad audra baigėsi, o todėl, kad patys tapo audra.“ - Tony Robbins
Trys žodžiai, apibūdinantys mano pastarųjų dvejų metų kelionę.
Progresas
Mano progresas per 4 metus buvo dar pilvas didesnis bet neleižia foto tos ikelti 😅
Progresas
Nesustokit, jai pavargstat. Sustokit tik tada, kai pasiekėt. (Goggins)
Norėjau pasidalinti šiek tiek konteksto apie savo transformaciją, kurią galbūt matėte Facebook platformoje.Nuotraukose matote: 2022 – kairėje, 2025 – dešinėje. Tuo pačiu noriu pabrėžti, kad sportas mane lydi jau apie 15 metų – su pertraukomis, studijomis, alkoholio problemomis, o galiausiai ir tapimu tėčiu.Nepaisant to, kad sportavau gana pastoviai, niekada neatrodžiau išskirtinai ar atletiškai. Nes… manau visi tai žinom, maistas buvo „bardakas“, gražiąja to žodžio prasme. Kai gimė pirmas sūnus Arijus, gavau tikrą šoką: tiek metų sportuoju, bet rezultato praktiškai nesimato.Visada žinojau, kad turiu raumenų – kaip sakoma, po lašiniais tikrai kažkas yra. Skambės banaliai, bet tada supratau, kad man reikia tikslo.Tokio, kuris mane išmuštų iš autopiloto ir priverstų pagaliau pažiūrėti, ką aš iš tikrųjų sugebu. Taip gimė idėja dalyvauti varžybose.Nesakau, kad tai reikia daryti kiekvienam, kartais užtenka tikslo pasiekti geriausią savo gyvenimo formą, padaryti fotosesiją ar tiesiog trumpam tapti geriausia savo versija, kuri visada gyveno pasąmonėje. The rest is history. Ir tai paveikė ne tik mano kūną, bet ir santykius, pasitikėjimą savimi, darbus, kryptį ir tikslus.Atsirado nepalaužiamas požiūris:jei padariau ta, galiu padaryti bet ką. Mano nuomone, tai ir yra pasekmė, kai padarai tai, ką pasakei, nuo A iki Z. 👉 Nesustokit, kai pavargstat. Sustokit tik tada, kai pasiekėt.Ir tada kelkit naujus tikslus. Ir jeigu norit drąsiai šioje skiltyje pasidalinkit savo transformacijomis arba vizija, kaip norėtumėt atrodyti.Tai padės kitiems, įkvėps, o gal kažkam taps tuo vienu postūmiu, kurio dabar labiausiai reikia. Nes kai aiškiai žinai, ko nori 50 % darbo jau padaryta. 💪
4
0
Nesustokit, jai pavargstat. Sustokit tik tada, kai pasiekėt. (Goggins)
1-3 of 3
powered by
STIPRIŲ TĖVŲ BENDRUOMENĖ
skool.com/accountability-hub-for-results-6959
Noriu, kad čia tėvai rastų palaikymą, edukaciją, juoko dozę ir saugią vietą dalintis. Tėvystė nėra lengva, būkime vieningi ir stiprūs tai darydami. 💪
Build your own community
Bring people together around your passion and get paid.
Powered by