Man perdegimas - tai buvimas ar veikimas, kuriuos lydi beprasmybės jausmas. Kai darai veiksmus, sieki pagerinti situaciją, dedi pastangas, tikiesi pagerėjimo (arba bent pastebėtos įtakos), bet tai neįvyksta. Tada visos pastangos, motyvacija, geranoriškumas, kuriuos taikiau situacijai arba procesui tai nunulina ir jeigu tokia patirtis kartojasi - didėja beprasmybės pojūtis, atsiranda apatija ir galiausiai - perdegimas. O dar perdegu - kai tenka daryti daug dalykų vienu metu (kaip full-time mama, žmona, moteris, darbuotoja) ir jie niekaip neužsibaigia, arba jų pabaigos nepriklauso nuo manęs, tuomet su tais nepabaigtais darbais einu miegoti, vartalioju juos galvoje per naktį, tada ryte atsikeliu ir vėl sprendžiu ir darau tuos pačius dalykus, o pakeliui dienoje prisideda nauji. Tada sukiesi-sukiesi savaitėmis su tuo pačiu, kol galiausiai pradedi jausti, kad nieko nebenori - nei žmonių, nei jų problemų, nei jas spręsti. Baisi savijauta išties :( Kas padeda? Sąmoningai sustabdyti bent kažkokią dalį tokio srauto, deleguoti (t.y. laikinai atsitraukti), ir deja, bet labai dažnai - migdomieji vaistai - kai kūnas ir protas pailsi, atsiranda jėgų savo dienoje didžiąją dalį dalykų išspręsti ir neskubėti prisiimti naujų.