Labas! Gal kas nors važiuos į šios dienos susitikimą iš Kauno arba per jį?

Aš – Toma, „Timesta“ įkūrėja. Dalyvausiu iššūkyje, todėl trumpai apie save :) Mano kasdienybė – skaičiai, sprendimai ir žmonės. Padedu verslams ne tik tvarkyti apskaitą, bet ir pamatyti finansus kaip įrankį augimui. Tikiu, kad geri sprendimai gimsta tada, kai finansai tampa aiškūs ir paprasti.

Norėčiau pasidalinti situacija ir išgirsti jūsų nuomonę. Mano salone dirba apie dešimt žmonių. Su visais mes turim labai gražų ryšį, kalbamės, viską išdiskutuojam, ieškom, kaip galim tobulėti. Man labai svarbu, kad klientas jaustų ramybę, atsipalaidavimą — kad vos įėjęs pro duris pajustų šilumą, tylą, pasitikėjimą. Nes žmonės pas mus ateina pabėgti nuo streso. Pastaruoju metu keli klientai užsiminė, kad per masažus jiems sunku visiškai atsipalaiduoti, nes salone daug judesio, girdisi batų kulniukai, durų trankymasis, kėdžių stumdymas , triukšmas. Aš šiandien su komanda ramiai sėdau pasikalbėti ir ieškoti kompromiso pasakiau: žiūrėkit, mes galim pasipuošti, ateiti su kulniukais, bet gal kai vyksta masažai ar veido procedūros , galėtume užsidėti šlepetes ar minkštesnius batus — kad būtų daugiau tylos. Visi sureagavo puikiai, visos pritarė. Bet viena meistrė — labai gera specialistė, tikrai aukso žmogus savo darbe — labai stipriai tam priešinasi. Aš viską bandžiau sakyti gražiai, ieškoti kompromiso, bet ji viską priima tarsi puolimą, sako, kad aš riboju laisvę, kad salone nėra laisvės, kad čia dabar viską noriu keisti. Kartais net sako tokius žodžius kaip „man vienodai, daryk kaip nori“, o vėliau sako, kad čia nesąmonė, kad jeigu klientui trukdo garsai, vadinasi, su jo psichika negerai. Aš tikrai ją gerbiu ir nenoriu konfliktų, bet jaučiu su ja didele įtampą. Pati kaip savininkė nesijaučiu gerai prie jos nes visad jaučiu įtampą Su visais kitais kalbame, augame, mokomės, o su ja — tarsi kalbėčiau su siena, tarsi manęs negirdėtų. Aš noriu rasti balansą: kaip išlikti rami, nepuolanti, bet kartu aiškiai pasakyti, kad klientas ir salono atmosfera man yra prioritetas, bet ji viską primena su negatyvu, sako dabar čia pradedi keist viską reikėjo anksciau 😅, as sakau dabar aš mokinuos ir noriu tobulėti šitoj sferoj, kad visiems būtų gera čia būti. Tai mano klausimas būtų toks: kaip jūs elgiatės tokiose situacijose? Kai turi labai gerą darbuotoją, bet ji nesutinka su pokyčiais, kurie būtini verslo augimui ir klientų patirčiai. Kaip neprarasti žmogaus, bet kartu neišduoti savo vertybių ir vizijos?

Noriu garsiai padėkoti Andrej Prichodko, kad pasidalino procesos aprašymo pavyzdžiu. Su Raimonda (jau irgi labai ačiū) turėjome turiningas ir prasmingas dirbtuves su mano komanda. Tada išlėkiau atostogauti palikusi užduotis savo kolegėms. Ir vualia... - 4 procesai aprašyti už mane, o trys jau pakeliui!