Šią savaitę koučingo sesijose klientai nagrinėjo įvairius klausimus, tačiau pastebiu bendrą, jungiančią temą. 🔹 profesinės krypties pasirinkimas; 🔹 naujų tikslų išsikėlimas ar turimų atsisakymas; 🔹 veiklos pokytis; 🔹 ko atsisakyti, o ką tęsti... Visur susiduriama su sprendimo priėmimu. Tiksliau - NEpriėmimu. Nenoras kažką paleisti, baimė prarasti galimybes, pasirinkimo baimė. Priežasčių ir argumentų daug ir įvairių. Nuo sprendimo stabdo praradimo baimė. Jei pasirenkame kažką, atrodytų, kad prarandame tai, ko nepasirinkome. Tačiau ilgai būdami "sprendime" mokame daug didesnę kainą. Kol sprendžiame - neveikiame. Dingsta laikas, senka motyvacija, kankiname save apsvarstymuose ir variantų dėlionėse. Čia padeda vienas iš ryškiausių klientų įsivardinimų - daugeliu atveju sprendimus galime pakeisti 💡 Paėjėti pasirinktu keliu ir pasitikrinti, kas veikia, o kas ne. Esant reikalui - priimti kitą sprendimą, pakoreguoti kryptį. Ši mintis išlaisvina veikimui, o tuomet ir siekiami rezultatai ne už kalnų. 🤔 Kviečiu refleksijai: koks dar nepriimtas sprendimas šiandien Jus sulaiko nuo veiksmų?

Bendruomenė gimsta ne tada, kai sukuriamas puslapis ar logotipas, o tada, kai joje užsimezga ryšys. Taigi mes pradedam kurti tą ryšį dabar. Oficialiai startavom rugsėjo mėn., bet tikrasis gyvenimas čia prasideda nuo mūsų visų – nuo Tavęs. Laikas prisistatyti 👇 💬 Kuo vardu? 📍 Iš kur esi (miestas / šalis)? 💻 Kuo šiuo metu gyvena tavo verslas? (arba – ką kuri, ką veiki?) 🌿 Kas tave įkvepia judėti pirmyn? Rašyk komentaruose - leiskim sau ne tik mokytis, bet ir susipažinti kaip žmonės. Galbūt čia atrasi verslo partnerį, naują bičiulį ar tiesiog bendramintį, kuris supranta, apie ką tu kalbi, kai sakai „strateginis perdegimas“😉 Džiaugiamės, kad esi čia. Tavo Level UP kelionė prasideda dabar!

Sveiki bičiuliai, bendruomenės kolegos nusprendžiau pasidalinti savo įspūdžiais po jau antrą kartą naudojamo "Verslo iššūkio" Puikus įrankis - naudosiu jį ir ateityje. Ačiū Raimonda ir Antanai! Bet krito į akis ir labai surezonavo kai kurių galimų klientų požiūris. Paskelbiau kad renku Mastermind grupę bijantiems vairuoti ir pasiūliau vienam asmeniui nemokamą dalyvavimą. Sureagavo žodeliu "NORIU" virš 30 asmenų. paprašiau plačiau papasakoti apie savo vairavimo problemas ir didelė dalis nupiešė labai graudų vaizdą - labai jau nori, tokie kursai tai dievo dovana, tiesiog tai perverstų aukštyn kojomis jų visą gyvenimą ir panašūs epitetai bei "motyvacijos" liejosi upe :) Atrinkau vieną asmenį - skyriau jai dovaną, o kitiems (po sutikimo) daviau tik prieinamą komercinį pasiūlymą net su nuolaida. Ir ką manote - dingo visos dievo dovanos ir gyvenimo kardinalūs pokyčiai :) Kai reikia už VISO GYVENIMO LAIMĘ susimokėti 500 eurų - nereikia gyvenimo laimės :) Aišku yra ir einančiu komerciniais pagrindais ir grupę surinksiu (dar kartą ačiū metodui) bet dabar labiau rezervuotai žiūrėsiu į pseudo motyvus ir neva tai gyvenimo svajones :) O gal aš per daug kritiškas? Kaip manote? P.S. Tai jau antra renkama grupė. Pirmoje taip pat daviau dovana (tą kartą dviems) tai viena dabar visaip vilkina pamokas (nemokamas) - tai laiko neturi, tai serga, tai darbai :)

Norėčiau pasidalinti situacija ir išgirsti jūsų nuomonę. Mano salone dirba apie dešimt žmonių. Su visais mes turim labai gražų ryšį, kalbamės, viską išdiskutuojam, ieškom, kaip galim tobulėti. Man labai svarbu, kad klientas jaustų ramybę, atsipalaidavimą — kad vos įėjęs pro duris pajustų šilumą, tylą, pasitikėjimą. Nes žmonės pas mus ateina pabėgti nuo streso. Pastaruoju metu keli klientai užsiminė, kad per masažus jiems sunku visiškai atsipalaiduoti, nes salone daug judesio, girdisi batų kulniukai, durų trankymasis, kėdžių stumdymas , triukšmas. Aš šiandien su komanda ramiai sėdau pasikalbėti ir ieškoti kompromiso pasakiau: žiūrėkit, mes galim pasipuošti, ateiti su kulniukais, bet gal kai vyksta masažai ar veido procedūros , galėtume užsidėti šlepetes ar minkštesnius batus — kad būtų daugiau tylos. Visi sureagavo puikiai, visos pritarė. Bet viena meistrė — labai gera specialistė, tikrai aukso žmogus savo darbe — labai stipriai tam priešinasi. Aš viską bandžiau sakyti gražiai, ieškoti kompromiso, bet ji viską priima tarsi puolimą, sako, kad aš riboju laisvę, kad salone nėra laisvės, kad čia dabar viską noriu keisti. Kartais net sako tokius žodžius kaip „man vienodai, daryk kaip nori“, o vėliau sako, kad čia nesąmonė, kad jeigu klientui trukdo garsai, vadinasi, su jo psichika negerai. Aš tikrai ją gerbiu ir nenoriu konfliktų, bet jaučiu su ja didele įtampą. Pati kaip savininkė nesijaučiu gerai prie jos nes visad jaučiu įtampą Su visais kitais kalbame, augame, mokomės, o su ja — tarsi kalbėčiau su siena, tarsi manęs negirdėtų. Aš noriu rasti balansą: kaip išlikti rami, nepuolanti, bet kartu aiškiai pasakyti, kad klientas ir salono atmosfera man yra prioritetas, bet ji viską primena su negatyvu, sako dabar čia pradedi keist viską reikėjo anksciau 😅, as sakau dabar aš mokinuos ir noriu tobulėti šitoj sferoj, kad visiems būtų gera čia būti. Tai mano klausimas būtų toks: kaip jūs elgiatės tokiose situacijose? Kai turi labai gerą darbuotoją, bet ji nesutinka su pokyčiais, kurie būtini verslo augimui ir klientų patirčiai. Kaip neprarasti žmogaus, bet kartu neišduoti savo vertybių ir vizijos?

Šiandien – du dalykai, kurie tyliai lemia verslo likimą: finansų disciplina ir dėkingumo sistema. Trumpai apie esmę: biudžetas, atsidėjimai %, aiškios ribos ir savaitinis peržvalgymas. O dėkingumas – ne kartą per metus, o nuolatiniai ritualai ir žmonių pasirinkimo laisvė. 7 min. video Žiūrėk video, o jei nori gyvo bendravimo – prisijunk prie mūsų Skool Strategija Classroom!