Šiandien noriu pasidalinti paprastu, bet man pačiam labai pažįstamu dalyku.
Dažnai, ypač sudėtingose situacijose,
norisi atsakyti iš karto. Į skambutį. Į žinutę.
Į laišką, kuris kažką viduje stipriai pajudina.
Ir tai labai žmogiška.
Kartais pirmas impulsas būna teisingas. Ypač tada, kai jis kyla ramybėje. Bet dažniau, bent jau mano patirtyje, greitas atsakymas gimsta iš įtampos noro apsiginti, pasiteisinti ar uždaryti situaciją kuo greičiau.
Pastebėjau vieną dalyką, kuris man labai padeda.
Jeigu leidžiu sau pauzę 10 ar 15 minučių nurimsta emocijos ir tą pačią situaciją matau visai kitaip.
Tas pats laiškas. Tas pats žmogus. Bet atsakymas jau nebe iš reakcijos, o iš aiškumo.
Todėl dažnai sau primenu (ir kartais primenu kolegoms): neatsakinėti ant emocijų. Pirmiausia nurimti. Susidėlioti mintis. Ir tik tada rinktis, kaip ir ar išvis atsakyti.
Man sąmoningumas yra ne apie emocijų slopinimą.
Jis apie tai, kad emocijos nepriimtų sprendimų už mane.
Smalsu:
kas jums labiausiai padeda sustoti, kai viduje kyla įtampa? Pauzė? Kvėpavimas? Išėjimas pasivaikščioti?
Pasidalinkite man labai įdomu, kaip jūs su tuo tvarkotės.