@Ugnė Juodytė mano perdegimas truko beveik 4 metus. Pirmiausiai, tai ne kartą vyras man sakė, kad aš tiesiog perdegiau, nes aš pati to nesupratau. Galvojau, kad jau čia visai blogai turi būti, tai savęs į tą kategoriją neįrašiau. Žodiškai sutikau su juo, bet viduje nepatikėjau. Taip dar beveik metai praėjo, kol pačiai atėjo suvokimas, kas vyksta su manimi. Vieną dieną tiesiog susivokiau, kad dėl reikalavimų sau ir tuometinio emocinio krūvio, aš perdegiau. Tada ir prasidėjo gerėjimas, kai supratau, kodėl taip yra. Mano atveju, perdegimas buvo labai kompleksinis procesas: skyrybos, klausimas “kas esu aš”, savirealizacijos darbe klausimai, nauji santykiai, santykiai su vaikais pasikeitusiame santykyje. Kol rašiau ilgą atsakymą, supratau, kad atpažinimo momentas ir buvo tuomet kai pamačiau save iš šono, kokį emocinį krūvį ir reikalavimus sau nešu.

@Ugnė Juodytė mano atveju, taip ir buvo :)

Labas 🤗 Esu Toma! Užaugau Varėnoje, veržte išsiveržiau į Vilnių studijuoti bei dirbti ir prieš porą metų, su didžiausiu malonumu, išsikrausčiau gyventi į Trakus 🍁 Vilniuje palikdama tik darbo vietą! Mano smagus nuotykis, kai pirmą kartą išvažiavusi į kalnus slidinėti, nukritau nuo keltuvėlio ir teko grįžti į eilės pradžią, kad galėčiau vėl pakilti. Besileisdama sugebėjau atsitrenkti į vienintelę pakeliui augusią eglutę 😂 tai mačiusi minia akimirkai nutilo ir įsivyravo nejauki tyla, kol aš nepradėjau juoktis 🤭 bet visi draugiškai mane užleido į priekį. O čia prisijungiau, nes jau turėjau perdegimą. Ir noriu išmokti nebeprieiti iki jo!

@Giedrė Vencienė man pačiai iki šiol kelia plačią šypseną šis nutikimas 😁